Atsipūčiau, pirmas nerimas išsisklaidė, vaikui smagu ir įdomu. Galima atsipalaiduoti. Ir tikrai ten nerealu!
Luko 2 m gimtadienio proga, nusprendėme papramogauti su visa šeima. Tiesą pasakius, neilgai svarstėme kur vykti, nes buvom girdėję apie naujovę – vienintelį Baltijos šalyse (jau kabina) – miestą smalsiems vaikams (užkabino visiškai, nes aš nors jau ir ne vaikas, bet smalsi iki negalėjimo) – CurioCity. Buvo neramu tik dėl dviejų dalykų: ar tikrai mano dviejų metų smalsus vaikas turės ką veikti ir ar jis jau supras kokios ten erdvės, ką galima jose nuveikti; kaip mums praeis visa diena svetimam mieste (vykom iš Vilniaus į Kauną specialiai papramogauti), kur gal nebus patogios vietos susitvarkyti puoduko ir sauskelnių reikalų, gal nebus vietos normaliai ramiai pavalgyti (kalbu apie pusmetinuką). Visgi nusprendėme pabandyti.
Nuvykome pirmadienį po pietų, tai iš pradžių ten buvo visai nedaug vaikučių ir tai leido įsitraukti ir išbandyti, ką tik norėjom, o įdomu viskas! Sūnus bėgo nuo vieno veiklos centro prie kito, viską spaudė, lietė, čiupinėjo, tyrinėjo, stebėjosi ir labai džiaugėsi. Apžiūrėjęs ir išanalizavęs bėgdavo toliau, po kurio laiko grįždavo ten kur jau buvo ir paskui vėl ratu. Atsipūčiau, pirmas nerimas išsisklaidė, vaikui smagu ir įdomu. Galima atsipalaiduoti. Ir tikrai ten nerealu! Pati susidomėjus ir įsitraukus viską čiupinėjau, vienodai kaip ir mano vaikas, žavėjausi ir aikčiojau, stebėjausi iki smulkmenų apgalvotais dalykais ir vis galvojau kaip paviršutiniškai mes čia žiūrime, kiek daug dalykų ir informacijos čia sudėta, mąsčiau, kad kiekvieną kartą čia užsukęs, ūgtelėjęs, Lukas jau vis daugiau supras ir pažins.
Nors Lukui dar tik pora metukų, jis beveik visur rado ką veikti, jo nesudomino kelios paskutines erdves, bet, tikėtina, dėl to, kad jau nuvargo. Į čia važiavau nusižiūrėjus mažylių erdvė, galvojau, gal ji mums pagal amžių tiks, gal dar ūkis ir žmogaus pažinimas. Tik tiek lūkesčių turėjau. Bet toli gražu, apžiūrėję jas mes dar nesustojome ir pilna koja bėgome toliau. Labiausiai jam patiko spalvų pažinimo erdvė (maišė spalvas, atrado, kur daržovės po stiklu paslėptos, kūrė mozaiką). Turbūt antra, o gal ir pirma pagal praleisto laiko kiekį – žmogaus kūno pažinimo erdvė (daaaug kartų vairavo greitosios automobilį, svėrė ir gydė kūdikį, analizavo kokius garsus skleidžia žmogaus kūnas (prie šito ilgam buvo užstrigęs), tikrino kaip suvalgytas maistas iškrenta prakeliavęs visą virškinamąjį traktą). Kita erdvė, į kurią irgi ne kartą buvom sugrįžę, gamtos jėgų pažinimo erdvė. Čia labiausiai patiko žaibuojantis rutulys (mums visiems!), Lukas dar užsikabino už stendų, kuriuose pavaizduota gamtos jėgų veikimo principas, spaudė jungiklius ir džiaugėsi kai užsidegdavo lemputės. Ūkio erdvėje atpažinom gyvuliukus, paglostėm, pasisveikinom, patikrinom ką vištos veikia, kaip kiaušiniai rieda. 🙂 Radom ir maisto pažinimo erdvę, tikėjausi, kad jis bus susidomėjęs labiau, bet matyt jau HBH‘e virtuvėlėje atsižaidęs. 🙂 Galvosūkių erdvėje, patiko telefonas, klausėmės visi. 🙂 Kažkaip ir mane pradžiugino kai paėmiau ragelį (tuo metu Taduką ant rankų laikiau), o iš ragelio pasigirdo balsas „labas Tadai“ 😀 , dar pasitikrino metalo detektorium, visa kita buvo jau ne jo nosiai, todėl lėkėm kitur. Keletą kartų užsukom į gaisrininkų stotį, viską patikrinom. Statybų ir dizaino erdvė! Patiko labai labai! Visi užsidėjom šalmus, vežiojom plytas, statėm iš plytų, paskui iš Lego, tada vėl iš plytų. Lukas nusileidęs į kambarėlį užmigdė lėlytę, pasupo, pabučiavo, užklojo (sako žiūrint į vaiką gali pamatyti savo elgesį, tai žiūriu ir džiaugiuosi 🙂 🙂
Kai nuėjom į emocijų erdvę, vaikas jau buvo nusivaręs nuo kojų, nes tiiiek kartų prasieita pro ankščiau minėtas. Tai mes su tėčiu įžiebėm draugystės arką, pasidžiaugiau burbulų vamzdžiu, mes grįžom su Luku dar kažkur į pradžią, o tėtė patenkintas nulėkė patikrinti kosmoso erdvės. Vyrai kelis kartus buvo užsukę į mažylių erdvę, kol mes su Taduku tikrinom užkulisius (vaiko priežiūros kambarį). Ir nuėjus būtent ten išsisklaidė, mano antras nerimas, nes mes jautėmės kaip namie, viską radom, ko reikėjo ir dar daugiau! Plius švara ir tvarka. Viskas apgalvota, nes dažnai užsukant į mamytėms su kūdikiais skirtus kambariukus, pasigendu arba vieno arba kito, o čia buvo viskas, pvz. niekur nebuvau mačiusi, kad būtų net maitinimo pagalvė, maitinimo kėdutė. Kambarėlis erdvus kelis kartus ten nuėjom visi keturi ir užpakaliais nesistumdėm. Kaip ir minėjau, radom maitinimo kėdutę, maitinimo pagalvę, vystymo lentą, mikrobangų krosnelę, už sienelės wc (ne visur jis būna tokiuose kambariuose), naktipuodį, foteliuką. Žodžiu, pasitenkinom visus būtinuosius poreikius ir toliau ramiai galėjom vaikštinėti. Taigi, mamos, galit čia ramiai važiuoti ir su „papinukais“ ar „košinukais“, visokių poreikių vaikiukus galima labai patogiai pamaitinti. Po apsilankymo šitoje „CurioCity“ dalyje (kuri galbūt daugeliui neatrodytų svarbi, bet man, kaip auginančiai pametinukus ir mėgstančiai, kartais ir be tėčio, papramogauti, išeiti vienai, su vaikais, į žmonės, yra labai aktualu) – likau labai patenkinta – pasodinau Luką į maitinimo kėdutę, ją nuvaliau, daviau užkasti, per tą laiką pervysčiau Tadą, pamaitinau. Patiko, kad nereikia vaikytis Luko, bandyti įkalbinėti lukterti, blogiausiu atveju, bet ne tokiu ir blogu, prie šio kambario yra mažylių erdvė, kuri, mačiau užsidaro varteliais, tai būtų galima jį ten palikti ir ateiti sutvarkyti mažylį, žodžiu, kai pamatai tokį atidumą, net patiems specifiškiausiems poreikiams, tikrai drąsiai gali rekomenduoti kitiems ir žinai, kad tai tikrai bus vieta, į kurią norėsis sugrįžti kai kitą ir dar kitą kartą būsime Kaune.
Šis miestas smalsiems vaikams yra įsikūręs Megoje, tai irgi labai patogu, nes tik išėjus po pramogų, galima pasirinkti norimą kavinę ir ten pavakarieniauti. Jei būtume kauniečiai, manau, pirktume abonemento kortelę, kad gautume dar geresnę kainą. Tarp kitko, čia galima švęsti gimtadienius – daug smagiau nei eilinis žaidimų kambarys. Jau dabar laukiu, kol mano vaikai ūgtels ir dar daugiau visko supras, nes vyresniems čia yra papildomų linksmybių, pvz. dabar pradėjo vykti etiketo pamokėlės, meniniai užsiėmimai, pirmos pagalbos mokymai, darbeliai iš antrinių žaliavų, užsiėmimai kulinarinėje studijoje, eksperimentai laboratorijoje ir visos šios veiklos nekainuoja papildomai! Žodžiu, vieta tikrai verta dėmesio. Dalinamės keliomis akimirkomis iš to ką matėm ir veikėm, tik žiūrėdama foto supratau, kad pats smagumas jose neatsispindi, nes kai mes smaginomės niekas nefotkino. 🙂
